Apie audiovizualinę poeziją
Daugybė autorių iš skirtingų mokyklų besiremdami įvairiakilme metodologija, išplėdodami Fluxus judėjimo, konceptualaus meno, konkrečiosios poezijos ir letrizmo idėjas bando apčiuopti bendrus dėsningumus, pagal kuriuos žmonija generuoja, jungia ir vartoja vaizdus, perkelia juos į naują kultūros aplinką ir plečia jų arsenalą, transformuoja vaizdinį į vaizdą ir įerdvina juos atitinkamomis vizualios komunikacijos priemonėmis. Audiovizualinės poezijos diskursas fragmentuojamas, deformuojamas, “užkrečiamas” neverbaliaisiais elementais, produkuojantis vizualinę, garso, performatyvią, instaliacinę poeziją. Galintis būti diferencijuojamas į įvairiausias kryptis, kurios, kaip ir dauguma postmodernistinio meno šakų, išnaudodamos visas įmanomas raiškos galimybes nebeišsitenka savo rėmuose ir persilieja viena į kitą, ištirpdydamos ir atskirų klasifikacijos lentynėlių briaunas/ribas.
- K o m p i u t e r i n ė p o e z i j a, h i p e r t e k s t i n ė ir i n t e r n e t i n ė poezija.
Šiai sričiai priklauso menininkai, produkuojantys hipertekstus cd-rom’ui arba internetui, rašantys eilėraščius, web tinklo projektus arba internetinę poeziją. Taip pat ir autoriai, kompiuterio pagalba realizuojantys skaitmeninę vizualiąją poeziją, animacinę ir holograminę poeziją. Žinomiausi jų būtų: Fabio Doktorovich (Argentina), Caterina Dovinio (Italija) ir kiti.
- V i d e o p e r f o r m a n s ų p o e z i j a (videoperformansai, kompiuteriniai performansai, performansai internete).
Šiai sričiai priskiriami įvairūs menininkai, susiję su media - pradedant video dokumentika ir baigiant detaliu video minties išdėstymu, multimedios performansais, kompiuterinės terpės ir instaliacijų, internetinių performansų sklaida. Visiems bendra tai, kad dėmesio centre atsiduria kūnas ir / arba balsas, bei garsas ir gestai, nors kai kurie menininkai yra realizavę ir neperformatyvių darbų. Tai tokie kūrėjai kaip Tibor Papp, Mária Hedegús, Gabor Toth (Vengrija), Nubuo Kubota (Kanada) ir kiti.
- V i d e o p o e z i j a
Videopoezijos kaleidoskopas priklauso menininkams, produkuojantiems kūrinius, kuriuose pasitelkiama dominuojanti audiovizualinėje medijoje technika (video, taip pat ir skaitmeninė, naudojama projekcijoje arba instaliacijoje). Videopoezija dar vadinama kino poezija, kurioje įgarsintas arba projektuojamas tekstas vaizdais ir muzika yra integruojamas į simbiozinę jungtį per kamerą ir kompiuterį
Laviruojant tarp “konservatyvaus” ir pernelyg bendro poezijos apibrėžimo, audiovizualine poezija drįstume vadinti poetinės kalbos pranešimus, išreikštus techninėmis priemonėmis, vaizdo ir garso pagalba. Audiovizualinei poezijai priklauso:
Žinomiausi videopoezijos atstovai: Tom Konyves, Gary Hill (Jungtinės Amerikos Valstijos), Heather Haley (Kanada / Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kiti.