Stereotipus griaunantis „TARP“: Interviu su Gabriele Labanauskaite Diena

Tarpdisciplininės poezijos festivalis „TARP“ – analogų neturintis renginys tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Galbūt dėl to, kad festivalis į poeziją priverčia pažiūrėti kitu kampu ir suprasti, jog eilėraštis turi galimybę atlikti daugiau funkcijų. Poezija nebūtinai turi būti padeklamuota ar išdainuota, ji gali būti perteikta ir vaizdu ar judesiu (nuotraukomis, video klipu, paveikslu, performansu). „Keisti poezijos ir kitų menų deriniai, novatoriški sprendimai, alternatyvi programa ir publika“ – puikus festivalio „TARP“ apibūdinimas, pateiktas renginio iniciatorės Gabrielės Lanauskaitės Dienos, kurią ir kalbinu norėdama daugiau sužinoti apie šį išskirtinį festivalį.

Visų pirma noriu pasveikinti su sėkmingai praėjusiu festivaliu, kuriam, matosi, buvo paskirta daug laiko, energijos, emocijų ir pastangų. Kaip pati vertinate šių metų darbo vaisius?

Šių metų darbo vaisiai – iš esmės daugiau komandos, o ne mano darbas. Užsikasusi projektais ir baigiama disertacija, turėjau puikią progą įsitikinti, kad daug rankų didelę naštą pakelia. Ypač esu dėkinga ne tik sklaidos, bet ir kitus kertinius festivalio kampus atlaikiusiai Dovilei Butnoriūtei, festivalio idėjas kaitinusiam ir interviu su atlikėjais ruošusiam Edvinui Grinkevičiui, festivalio ziną paruošusiai ir šių metų temą sugalvojusiai Aistei Jūrei. Be likusių ir vienu ar kitu metu prisidėjusių komandos narių – techinę festivalio pusę valdžiusio Vlado Dieninio, dirbtuves organizavusios Agnės Vaičiūnaitės, internetinį puslapį ir dizainą kuravusios Sitoros Šlauterytės, dizainą ir teaserį kūrusių Aistės Mo, Laimos Stasiulionytės, Simo Gineikos, žodžius gaudyti prie atviro mikrofono padėjusio Domo Raibio, nerepo nekovas eiliavusio Žygimanto Kudirkos, savanorius globojusios Virgos Popovaitės, TARPininkavime talkinusių Mildos Januševičiūtės, Sandros Amankavičiūtės, Lauros Vansevičienės, Dariaus Jurevičiaus ir savanorių, geranoriškų partnerių bei rėmėjų – festivalis nebūtų įvykęs. Daug padėkų ir pavardžių, ar ne? Ir tai kalbame apie alternatyvų penkių dienų renginį, kurį padarėme šiemet be jokios valstybės paramos, savanoriaudami kaip ir kiekvienais metais.

Tai, kad sulaukėme daug dėmesio ir kiekvienam renginiui turėjome dviem trečdaliais skirtingą tikslinę auditoriją, manau, leidžia teigti, kad šių metų vaisiai skanūs ir įvairūs.

Šių metų festivalio tema – „Vaizdų gaudyklės“. Ar pagavote tokius vaizdus, kokių tikėjotės?

Dalis vaizdų buvo jau suplanuoti – Oskaro Fischingerio, žinomo eksperimentinių filmų kūrėjo trumpametražių poetiškų 16 mm (filmų, sukurtų naudojant tokio formato kino juostą, – red. past.) peržiūra, suorganizuota kartu su Goethes Institutu Lietuvoje, įvyko kultūros bare „Kablys“. Netikėta šiuo atveju buvo tik iki šiol nenaudotos salės, susirinkusių žmonių ir geranoriško vaibo simbiozė.

Antroji vizualioji dalis – poezijos filmų dirbtuvės su Swoon ir jų rezultatų pristatymas – buvo siurprizas, tačiau juk taip yra visais atvejais, kai svarbiau ne rezultatas, o mokymosi ir patirčių procesas.

1395425_540039699410100_2088720529_n

Festivalyje šiais metais viešėjo žinomas belgų poetinio kino kūrėjas Swoon (Marc Neys). Kokių atsiliepimų sulaukėte iš šio menininko?

Ne tik iš Swoon, bet ir norvegų „Sturle Dagsland“, grupės „Propan“ sulaukėme labai teigiamų atsiliepimų. Ir tai ne tušti žodžiai. Nepaisant to, kad viešnagės sąlygos buvo kuklios, tačiau visa, kas susiję su pasirodymu, buvo atlikta labai profesionaliai, tai buvo ir viena iš priežasčių atlikėjams mus susirasti per prieš tai grojusių festivalyje grupių rekomendacijas. Be to, kiekvieną jų globojo asmeniniai savanoriai, tad atlikėjai jautė globą ir rūpestį viso festivalio metu.

582428_539553466125390_2091956532_n

Kaip apibūdintumėte festivalį „TARP“ žmogui, kuris nieko apie tai nežino?

Poezija + vaizdas + garsas + koncertai + parodos + performansai + dirbtuvės. Keisti poezijos ir kitų menų deriniai, novatoriški sprendimai, alternatyvi programa ir publika.

O kaip gimė pati „TARP“ idėja?

Man atrodo, kad visą gyvenimą esu „tarp“. Tarp praktikos (esu dramaturgė) ir teorijos (disertacijoje nagrinėju šiuolaikinę dramaturgiją), tarp poezijos kritikės (kadaise dariau ir tai) ir atlikėjos (kartu su grupe „Avaspo“).

Akivaizdu, kad šiuolaikiniam žmogui sunku apsiriboti viena sritimi. Mes kitaip suvokiame laiką ir jo panaudojimą. Juolab, kitaip suvokiu poeziją ir jos išraiškos galimybes.

Visiems žinoma, kad esate viena iš festivalio „TARP“ iniciatorių. Papasakokite, kaip gi per šiuos aštuonerius metus evoliucionavo festivalis? Kas buvo netikėčiausia ar įdomiausia?

Festivalis keitėsi išore – iš underground’inio vienos dienos renginio Vilniuje buvome virtę keliaujančiu mėnesio festivaliu, aplankiusiu visus didžiuosius Marijos žemės miestus. Be to, festivalis kito ir savo vidumi, tai yra, organizatorių komandos sudėtimi. Kelerius metus jį organizavusi viena, po to sulaukiau bendraminčių pagalbos, o šiuo metu komandą sudaro apie dešimt daugiau-mažiau aktyvių narių.

Ar galėtumėte palyginti pirmąjį ir paskutinįjį „TARP“ festivalį?

Iš tiesų jie daugiau panašūs, nei skirtingi. Pirmasis „TARP“as vyko vieną vakarą tuo metu dar nesuremontuotoje „Menų spaustuvėje“ – tada buvo koncentruotas laikas ir vieta. Šiais metais, kaip niekad, buvome kuklūs ir darėme festivalį tik Vilniuje ir „tik“ penkias dienas. Po įprasto bent kelių savaičių festivalio trukmės formato pasijutome beveik sugrįžę į įsčias.

Ar tikėjotės, kad festivalis gyvuos tiek laiko?

Taip, ir tikiuosi, kad gyvuos dar ilgiau. Visada sakiausi turinti svajonę ateiti į festivalį ne kaip organizatorė, o lankytoja. Vis dar tikiuosi, kad atsiras kompetetinga jaunoji karta ir komanda, kuri mane visiškai pakeis. Kol kas komanda man sako: „Svajok toliau“.

Kas geriausia galėtų nutikti festivaliui? Ar jau nutiko?

Geriausia nutinka kasmet, kai vis atsiranda žmonių, sakančių, kad niekad nesidomėjo poezija, tačiau poezijos filmai ar performansai juos veža. Ar dar kažkas panašaus. Kai žmonės dalykus, apie kuriuos jau turi susidarę stereotipus, atranda iš naujo ir visai nauju rakursu. Gal tai irgi yra poezija?

Ko palinkėtumėte ateities „TARP“ komandai?

Būti ir toliau novatoriškiems, tikintiems idėja ir ją skleidžiantiems kitiems.

Labai ačiū Gabrielei, kuri, būdama tokia užimta, surado laiko atsakyti į klausimus! Įkvėpimo ir energijos Jums!

Strapsnis: Aistė Imenickaitė, http://www.menopropaganda.com/poezijos-stereotipus-griauniantis-festivalis-tarp-interviu-su-g-labanauskaite-diena/
Fotografijos: Laura Vansevičienė

1394371_543522619061808_1938854029_n

1384210_543522159061854_87835170_n

2013.10.31