PROPAN iš Norvegijos: užsimerkti ir sekti paskui

Šeštadienį, spalio 12 dieną, kultūros bare „Kablys“ (Kauno g. 5, Vilnius) audiovizualinės poezijos festivalio TARP renginyje melomanų laukia gilus ir atmosferiškas skandinaviškų garsovaizdžių vakaras. Programoje net du duetai iš Norvegijos – multiinstrumentinis dviejų brolių projektas „Sturle Dagsland“ ir skirtingų pasaulio kultūrų inspiruota grupė, „Propan“, bei mūsuose taikos ir meilės himnų nešėjais vadinami „rok&dom”.

Atsispyrusios nuo skandinaviškos džiazo tradicijos, Ina Kristine Evensen Sagstuen ir Natali Abrahamsen Garner kuria savitą, skirtingų pasaulio kultūrų inspiruotą, „Propan“ visatą. Improvizacija, įtaigūs dainų tekstai, polifoniškumas, hipnotizuojančios drone‘o melodijos ir du balsai, atskleidžiantys įstabią žmogaus kaip instrumento paletę, atveria šios visatos duris. Daugiau durų į pažinimą – interviu su grupe.

Netrukus koncertuosite Vilniuje. Kaip jaučiatės? Ko tikitės? Pirmą kartą lankysitės Lietuvoje?

Mes išties laukiame pasirodymo Vilniuje. Niekada nesilankėme Lietuvoje, tad ši nauja patirtis jaudina. Šaunu atsidurti naujose vietose ir groti dar nepažintai publikai, o dar šauniau būti festivalio dalimi. Taip galime susipažinti su kitais festivalio dalyviais, pasisemti naujų idėjų. Taip pat itin smalsu, kaip Lietuvos publika mus priims, kaip reaguos į mūsų muziką.

Pradėkime nuo pradžių – kaip atsidūrėte taške, kuriame esate dabar? Ko prireikė, kad pasiektumėte „Propan“ fazę? Kaip suprantu, grojate ir kitose grupėse, tad „Propan“ – alternatyvus judviejų projektas. Kas įkvėpė sukurti šią paralelinę „Propan“ visatą?

Viskas prasidėjo, kai susitikome Norvegijos muzikos akademijoje, kur abi studijavome džiazą ir improvizaciją. Tačiau tikroji muzika ėmė kurtis už akademinių ribų. Kadangi abi išmanėme improvizacijos pagrindus, gana lengvai surasdavome atspirties tašką žanrų ir stilių įvairovėje, tad nusprendėme neapsiriboti. Mūsų muzikinių projektų rezultatas, pagrįstas garso turinio kokybe ir įsiklausymu į kiekvieno grupės nario muzikines mintis. Vadovaudamosios tokia filosofija mudvi greitai radome bendrą kalbą ir nuo to laiko pradėjome groti kartu. Šis kūrybinis dialogas trunka jau du metus.

propan-bildet-2-520x390

Jūsų muzikoje juntamos skandinaviškos džiazo tradicijos įtakos, tiesa?

Skandinaviškos džiazo tradicijos įspūdį gali sukelti melancholiškas skambesys ir minimalistinės kompozicijos, kas modernizmo eroje tapo savotiškais skandinaviškos džiazo scenos skiriamaisiais ženklais. Tokie muzikantai kaip Sidsel Endresen, Arve Henriksen, Stian Westerhus tyrinėjo ir kūrė garsus bei nuotaiką itin organišku principu. Šis kūrybos principas mums atrodo įdomus ir įkvepiantis.

Kaip apibūdintumėte tai, ką kuriate po „Propan“ vardu? Sąmoningai stengiatės ką nors pasakyti ar įkūnyti?

Nenorime išreikšti ar įkūnyti nieko specifiško. Mes tiesiog norime kurti muziką, kuri domintų ir jaudintų tiek mus, tiek klausytojus. Muziką, kuri kurtų asociacijas, suvienytų ir paskatintų visus koncerte esančius žmones atsiduoti bendrai asmeninei kelionei. Kad ir kaip ambicingai tai beskambėtų, toks būtų geriausias koncertų scenarijus. Tačiau mūsų muzika, pagrįsta improvizacija, tad niekada negali žinoti, kaip viskas susiklostys, todėl visada esame atviros netikėtumui. Kadangi kartu grojame jau ilgai, panašiai suvokiame grupės muzikinę kryptį, dėl to leidžiame šiai „Propan visatai“ būti tuo, kuo ji tampa. Žmogaus balsas – organiškiausias instrumentas, o žmogaus kūnai – garsų bibliotekos. Tai mus įkvepia neapsiriboti ir ieškoti naujų garso atspalvių.

Papasakokite daugiau apie patį kūrybos procesą. Ar turite kokių ritualų, įpročių?

Ten, kur repetuojame, mūsų akademijoje, repeticijų erdvės yra rūsyje, kur beveik nėra šviesos. Tad, kai pradėjome groti, išvis užgesindavome šviesą ir įsijungdavome tik mažą Natali telefono lemputę. Tai tapo mūsų ritualu, bent jau pradžioje. Prieš pradėdamos groti, mudvi dažnai atveriame viena kitai širdis – išsipasakojame, kaip jaučiamės, ką tą dieną patyrėme. Pokalbiai vyrauja nuo pasaulio aktualijų aptarimo iki itin asmeniškų temų. Tuomet pradedame skaičiuoti iki trijų ir improvizuojame. Galiausiai, kai baigiame, dažnai nesuvokiame, kas ką tik įvyko. Diskutuojame apie tai, kurios kompozicijų dalys patiko ir kodėl. Taipogi visuomet įrašinėjame savo repeticijas, jei turime jėgų, iškart po to perklausome įrašus.

Nenorėčiau jūsų muzikos priskirti kuriam nors vienam žanrui. Pavadinčiau ją garsovaizdžiu. Ką apie tai manote? Jei „Propan“ muzika būtų garsovaizdis, tai koks?

Pavadinti „Propan“ muziką garsovaizdžiu yra išties gera mintis. Tačiau, koks tai garsovaizdis – jau individualus pasirinkimas. Jų gali būti tiek, kiek klausytojų.

Skandinaviškos muzikos fenomenas dažnai grindžiamas neatsiejama laukinės gamtos, kalnų, unikalaus kraštovaizdžio ir klimato įtaka. Ar jūsų muzikos interpretacijai gali būti taikoma ši klišė? Koks jūsų santykis su vieta, kurioje gyvenate? Ar gamta jus įkvepia?

Žinoma, vieta, kur užaugome, turėjo įtakos tam, kuo tapome. Norvegijos gamta yra įstabi ir nenuginčijama mūsų dalis. Mūsų šalies kultūra, kalba, charakteris neabejotinai buvo suformuotas Norvegijos kraštovaizdžių. Tačiau tiesioginių sąsajų su gamta savo kūryboje nepastebime.

[soundcloud url=“https://api.soundcloud.com/tracks/36073176″ width=“100%“ height=“166″ iframe=“true“ /]

Kaip jau žinote, tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis TARP ieško naujų poezijos formų ir varijuoja tarp skirtingų meno krypčių. Ką manote apie šią koncepciją?

Festivalio koncepcija išties įdomi. Vieta, žmonių atvirumas, nuotaika, vizualusis koncerto aspektas – visa tai yra unikalios patirties faktoriai. Mes jau seniai galvojame apie bendradarbiavimą su kitų sričių menininkais, manome, tai padėtų sužadinti daugiau pojūčių, ne vien tik girdėjimą.

Kas jums yra poezija? Kokią vietą ji užima „Propan“ kūryboje? Kiek poezijos yra kasdieniniame Natali ir Inos gyvenime?

Poezija ar žodžių menas yra tai su kuo mes dirbame ar bent jau visą laiką turime savo mintyse. Didelę reikšmę teikiame dainų žodžiams, tai užima didelę dalį mūsų kūrybinio darbo, tiek šiame, tiek kituose projektuose, kuriuose grojame. Poezija ar žodžiai ir muzika turi eiti išvien. Tačiau poezija yra ne tik žodžiai, o visa, kas mus supa. Formos, garsai, nuotaikos.

Ir paskutinis klausimas – kuo norėtumėte pasidalinti su žmonėmis, kurie apsilankys jūsų koncerte? Gal turite patarimų, kaip geriausia klausytis jūsų muzikos?

Kadangi mūsų muzika, paremta improvizacija, geriau nebandyti jos suprasti, verčiau užsimerkti ir sekti paskui. Panašiai, kaip ir mes darome kurdamos. Mūsų muzika yra asociatyvi, tad visos asociacijos yra teisingos.

Tą patį vakarą scenoje pasirodys ir kitas ne mažiau įdomus projektas iš Norvegijos „Sturle Dagsland“. Tai dviejų brolių, Sturle ir Sjur, eksperimentinio folk‘o projektas. Dueto muzikoje susilieja gausybė skirtingų instrumentų (gitaros, trimito, akordeono, perkusijos, kompiuterio ir t.t.), instinktyvių ritmų ir nepažabotų melodijų. Kvapą gniaužia vokalo, varijuojančio nuo nuožmaus riksmo iki dangiškai tyro balso, ekspresijos.

2013.10.11