Jau šiandien: muzikiniai eksperimentai norvegiškai su Jenny Hval

Dalinamės diena.lt interviu su Jenny Hval. Veiksmas šiandien, spalio 25 dieną, Kablyje 21.00.

 

Paskutinėmis spalio dienomis Vilnių užliūliuos užburiantys norvegės Jenny Hval ritmai. Pirmą kartą mūsų šalyje koncertuosianti atlikėja garsėja muzikiniais eksperimentais ir socialinių stereotipų laužymu.

Nors ir užsivertusi įrašais bei gastrolėmis, į audiovizualinės poezijos festivalį „Tarp“ Vilniuje atvyksianti atlikėja sutiko trumpai atsakyti į kelis „Vilniaus dienos“ klausimus.

– Papasakok, kaip atsidūrei muzikoje?

– Groju keliais instrumentais, todėl dar mokykloje buvau prisijungusi prie įvairių muzikinių projektų. Tiesa, nelaikiau savęs muzikante tol, kol nepradėjau įrašinėti, – maždaug apie 2001 m.

Tada nusipirkau mažytį trijų takelių rašytuvą muzikai ir ėmiau su juo „žaisti“. Man patinka įdomūs garsai, žodžiai. Jų įrašymas visada buvo mano kūrybos ašis, be to muzikos turbūt niekada ir nebūčiau atradusi.

– Kalbi apie žodžių svarbą savo muzikoje, tačiau dažnai kuri angliškai. Ar nesunku pajausti svetimos kalbos grožį ir rašant visiškai save išreikšti?

– Man nerūpi nei grožis, nei šimtaprocentinė saviraiška, todėl anglų kalba tinka net geriau nei gimtoji norvegų.

– J.Hval muzika išties labai emocionali, tačiau pernelyg neapkrauna klausytojo ir atpalaiduoja. Ką laikai savo įkvėpimo šaltiniu?

– Sunku pasakyti, kas mane įkvepia… Būtent dabar energijos semiuosi iš rašytojos Chris Kraus knygų.

Muziką suvokiu tarsi kūną, sudėtą iš įrašinėjimo, klausymo, girdėjimo, bendravimo ir paties gyvenimo būdo.

– Kūrybą „paskanini“ ir šokiruojančiais pareiškimas, laužydama moters suvokimo stereotipus. Kodėl tau, kaip atlikėjai, tai yra svarbu?

– Moters kūnas kultūroje sumenkinamas iki visiškos „Photoshopu“ apdorotos plastmasės. Šiuolaikinė visuomenė tiesiog apsėsta terminais „tobula“ ir „netobula“. Taigi stengiuosi kurti muzikoje palikdama kuo daugiau vietos „netobulybėms“.

– Didelė tavo gyvenimo dalis susijusi su literatūra, rašymu ir publicistika. Turbūt neišvengi situacijų, kuriose save turi pristatyti kaip poetę arba muzikantę. Kuriuo amplua jautiesi patogiau?

– Nemėgstu stereotipų ir vengiu tokių situacijų. Nelaikau savęs nei muzikante, nei poete. Aš dirbu su garsais, su įrašytais žodžiais ir kalbomis. Tam, kad galėčiau visiškai išgyventi savo kūrinį, turiu jį parašyti, pasakyti ir padainuoti. Kartu žinau, kad nesu talentinga muzikantė arba didi poetė.

– Skandinavų šalių muzikantai nuo seno garsėja kokybiška muzika ir ypač turtinga nekomercinės muzikos scena. Kaip pati ją apibūdintum?

– Maža, tačiau labai skirtinga ir kupina drąsių atlikėjų. Mes visi – tik krūva „moksliukų“!

– Ko tikiesi iš koncerto Vilniuje?

– Deja, Vilnius man – tik žodis žemėlapyje. Niekada nededu jokių vilčių į artėjančius koncertus, taip kur kas įdomiau tiek man, tiek susirinkusiai publikai. Tiesiog laukiu staigmenos!
(Šaltinis http://www.diena.lt/naujienos/miestas/j-hval-muzikoje-palieku-vietos-netobulybems-455559#ixzz2AFneks1A)

2012.10.24